1919 metų spalio 8 dienos ankstų rytą maištininkais apsimetę lenkų daliniai pradėjo puolimą Vilniaus link, pralaužę neskaitlingų lietuvių pajėgų pasipriešinimą. Kaimyninės šalies pajėgos netruko užimti Vilnių ir nemažus plotus aplink jį. Vilniaus krašto užėmimas ir šiandien kelia nemažai diskusijų bei aistrų, tačiau kodėl lenkams taip prireikė Lietuvos sostinės? Atsakymą į šį klausimą galite rasti Jono Rudoko tekste.
1919 metų spalio 8 dienos ankstų rytą maištininkais apsimetę lenkų daliniai pradėjo puolimą Vilniaus link, pralaužę neskaitlingų lietuvių pajėgų pasipriešinimą. Kaimyninės šalies pajėgos netruko užimti Vilnių ir nemažus plotus aplink jį. Vilniaus krašto užėmimas ir šiandien kelia nemažai diskusijų bei aistrų, tačiau kodėl lenkams taip prireikė Lietuvos sostinės? Atsakymą į šį klausimą galite rasti Jono Rudoko tekste.
0 Comments
Neseniai Seime buvo užregistruotos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pataisos, pagal kurias Lietuvos piliečiai neprivalės versti savo vardų į lietuvių kalbą. Priėmus siūlomą įstatymo projektą išimtiniais atvejais dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides "q", "w" bei "x". Savo nuomonę apie tai išsakė disidentas Stasys Stungurys straipsnyje „2017-ieji – lietuvių kalbos pagarbos ar jos niekinimo metai?“. |
|