 „Šįkart noriu papasakoti apie du kuklius, bet šviesius, jau iškeliavusius amžinybėn žmones, kurių betgi nevalia pamiršti. Jų atminimas šiandien turi padėti mums ugdyti tikrąjį patriotizmą, nesusietą su jokiais materialiniais interesais ar karjeros siekimu.“ - taip savo tekstą pradeda disidentas Stasys Stungurys, kuris aprašė Albertą Zvicevičių bei Bronę Šeštokaitę. Kviečiame paskaityti visą straipsnį.
0 Comments
 2016 m. gruodžio pradžioje mus paliko disidentas dr. Vytautas Skuodis. Minint šią netektį, velionio bendražygis, disidentas Stasys Stungurys, jo atsiminimui pateikė keletą ištraukų iš V. Skuodžio teisme pasakyto paskutinio žodžio.  Praūžus 2016 m. LR Seimo rinkimų karštinei, kviečiame paskaityti Alberto Zalatoriaus pamąstymus apie 1992 m. vykusius Seimo rinkimus Lietuvoje. A. Zalatorius – lietuvių literatūros tyrinėtojas, kritikas. 1956 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. 1961-1992 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Buvo Sąjūdžio Vilniaus tarybos ir atkuriamojo Seimo tarybos narys. 1994 m. su bendraminčiais įsteigė Pasaulio lituanistikos bendriją ir jai vadovavo. Rašyti pradėjo „Literatūros ir meno“ savaitraštyje XX a. septinto dešimtmečio viduryje. Literatūros kritikoje dalyvavo nuo 1966 m.
 Š. m. lapkričio 28 d. Venclovų namuose-muziejuje buvo paminėtos 40-osios Lietuvos Helsinkio grupės (LHG) metinės. Renginyje vyko pokalbis-diskusija su kai kuriais LHG nariais-steigėjais bei jų bendražygiais apie grupės įkūrimą, veiklą ir svarbą sovietinėje Lietuvoje. Kviečiame ir Jus susipažinti su vykusia diskusija.  2006 m. istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Jonas Aničas (g. 1928 m. kovo 3 d. Kalne, Pumpėnų valsčiuje) išleido knygą "Generolas Silvestras Žukauskas. Biografinė apybraiža". Gen. S. Žukauskas paliko neišdildomą pėdsaką, kuris visada spindės kaip ryški žvaigždė. Jam teko būti sūkuryje istorinių įvykių, lėmusių jaunos Respublikos likimą. Jis vadovavo Lietuvos kariuomenei, kuri sunkiose kovose apgynė nelengvai iškovotą šalies nepriklausomybę. Kovos dėl Lietuvos laisvės prasidėjo 1918 m. pabaigoje ir truko ligi 1920 m. pabaigos. Kariauti teko su rusų bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Šaltiniai nenuginčijamai liudija, kad generolas S. Žukauskas parengė rusų bolševikų kariuomenės išvijimo iš Lietuvos strategiją ir vadovavo jos įgyvendinimui 1919 m. gegužės-rugpjūčio mėn. Na, o daugiau apie šią asmenybę galite sužinoti ištraukoje iš minėtosios J. Aničo knygos.
 Tarybų Sąjunga 1939 m. spalio 10 d. perdavė Vilniaus kraštą Lietuvai, o spalio 27 d. prasidėjo Lietuvos kariuomenės žygis į Vilnių. Dar 1939 m. spalio 3 d. į Maskvą atvyko Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys ir tos pačios dienos vėlų vakarą prasidėjo jo derybos su V. Molotovu, dalyvaujant J. Stalinui. J. Urbšiui buvo pranešta, jog Vokietija sutikusi, kad Baltijos kraštai priklausytų SSRS interesų sferai, ir pareikalauta pasirašyti tris sutartis. Po savaitę trukusių derybų, diktuojamų Kremliaus šeimininkų, spalio 10 d. J. Urbšys ir V. Molotovas savo vyriausybių vardu pasirašė Vilniaus bei Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį. Vilniaus atgavimas tautai netapo nacionaline švente. Tauta suvokė Vilniaus atgavimo kainą. Pesimistines nuotaikas labai sustiprino Raudonosios armijos įgulų atvykimas. Daugiau minčių apie šį įvykį galite paskaityti Jono Rudoko straipsnyje "Kova dar nebaigta".
 Rugsėjo 4 d., eidamas 87-uosius po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas, poetas Gintautas Iešmantas. Velionis gimė 1930 m. sausio 1 d. Vilkaviškio rajone, Šūklių kaime. 1953 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę. Baigęs institutą, dirbo žurnalistu įvairiose redakcijose. 1974 m. rugsėjo 6 d. G. Iešmanto bute padaryta krata, konfiskuota poezija, kurią rašė nuo 1947 m. Dėl joje reikštų laisvės siekimų pašalintas iš „Komjaunimo tiesos“ laikraščio redakcijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos. Įsidarbinęs Knygų rūmuose bibliografu, įsijungė į pogrindinę veiklą, bendradarbiavo pogrindiniame laikraštyje „Perspektyvos“. Už šią veiklą 1980 m. kovo 17 d. buvo suimtas ir nuteistas 6 metams griežtojo režimo lagerio ir 5 metams tremties. 1988 m. lapkričio mėn. pradžioje iš tremties paleistas. Grįžęs į Vilnių, įsijungė į Sąjūdžio veiklą, bet 1992 m. iš aktyvaus politinio gyvenimo pasitraukė. Dirbo kūrybinį darbą, leido poezijos knygas, tad kviečiame susipažinti su Gintauto tekstu iš jo knygos „Vėtrų kely“.
 Vytauto Andziulio ir Juozo Bacevičiaus įkurta pogrindinė spaustuvė „ab“ – unikali pogrindinė spaustuvė, kuri buvo įrengta slėptuvėje po Andziulių namu kolektyviniuose soduose Kauno rajono Salių kaime. Tai vienintelė tokio tipo slėptuvė Lietuvoje, kurios per visą jos gyvavimo laikotarpį neaptiko sovietų saugumas. Iš čia pogrindiniai leidiniai po mūsų šalį pasklisdavo tūkstantiniais tiražais. Visgi apie šią spaustuvę tikrai ne visi žinome ar net esame girdėję, tad kviečiame susipažinti plačiau.
 Červenė tapo skaudžia, niekad neužgyjančia lietuvių, baltarusių ir lenkų tautų istorijos žaizda. Čia 1941 m. birželio 26-osios naktį buvo sušaudyta keletas tūkstančių, daugiausia šių trijų tautų, kalinių. Ši tragedija, plačiai pagarsėjusi pasaulyje, pokario metais Lietuvoje ir kitose imperijos respublikose buvo nutylima, tad kviečiame su ja susipažinti plačiau disidento Stasio Stungurio tekste bei Stepono Limanto atsiminimuose.  Lygiai prieš 70 metų (1946 m. birželio 10 d.) Vyriausiasis Lietuvos atstatymo komitetas (VLAK) paskelbė politinę deklaraciją. Dažnai pamirštame Lietuvos partizanų priimtas deklaracijas, kurios irgi padarė didelę įtaką einant sunkiu keliu link mūsų Tėvynės nepriklausomybės, tad siūlome bent šiek tiek labiau su jomis susipažinti. Daugiau informacijos apie Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo deklaracijas galite rasti ištraukoje iš Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės knygos „Žuvusiųjų prezidentas“.
|
