Nors nuo 1941 metų birželio sukilimo praėjo jau 74-eri metai, jo reikšmė valstybės istorijai dar nėra tinkamai teisiškai įvertinta. Tada prieš agresorių, jo nusikaltimų tautai ir žmogiškumui paskatinta, sukilo visa tauta: kariai, moksleiviai, studentai, mokytojai, šauliai ir visi dori žmonės, kuriems laisvė buvo didžiausia vertybė. Sukilimo nepaprastą svarbą tautos ir valstybės istorijai pabrėžia tas faktas, kad per kelias sukilimo dienas kovose su pavergėjais žuvo apytikriai tiek sukilėlių, kiek žuvo savanorių per 1919-1923 metų laisvės kovas.
Norėdami Jus dar labiau supažindinti su 1941 m. birželio sukilimu, kviečiame perskaityti sukilimo dalyvio Igno Burlingio pranešimą apie šiuos įvykius. Teksto kalba netaisyta.
Norėdami Jus dar labiau supažindinti su 1941 m. birželio sukilimu, kviečiame perskaityti sukilimo dalyvio Igno Burlingio pranešimą apie šiuos įvykius. Teksto kalba netaisyta.
Lietuvos 1941 m. birželio 22-28 dienų Sukilėlių Sąjungai
Sukilimo dalyvio,
Igno Burlingio, s. Zigmo, gim. 1919.05.03
PRANEŠIMAS
Aš, kaipo Lietuvos 1941.06.23 dienos sukilimo dalyvis turiu pranešti, kaip klostėsi įvykiai Kauno miesto.
1941 m. birželio mėn. 23 dieną iš pat ryto, aš su broliu Stepu (gim. 1921.09.02) išklausę radijo bangomis pranešimo, kad yra paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės atstatymas. Tuo metu gyvenome Kaune, Donelaičio g-vėje, pas dantų gydytoją p. Damjonaitienę.
Tą dieną ankstį kėlėmės ir sužinojome, kad Aleksoto tiltas susprogdintas, o senamiestyje „šeimininkauja“ pakrikusios Raudonosios armijos likučiai.
Ir štai Laisvės al., netoli Mickevičiaus g-vės jau buriavosi ir kūrėsi sukilimo dalyviai. Ir mes pirmieji čia pritapome. Aš, buvęs šaulys nuo 1936 metų ir priklausęs Giedraičių šaulių būriui, o 1938.12.12 d. persikėlęs gyventi ir dirbti į Kauną, turėjau asmeninį ginklą ir jį saugojau, nes tikėjau, kad bus naudingas man. Tai buvo belgiškas brauningas Lauer Sonn 7,65 mm kalibro. Pirmajam būriui iš 5 asmenų teko man garbė vadovauti; buvo ginkluotas vienas iš jų šautuvu, kiti gi trys buvo lyg žvalgais, nes štabas visus apginkluoti negalėjo, nes neturėjo tam ginklų. Tokiu būdu mes pirmieji pradėjome aktyvią veiklą užtikrinant miesto tvarką ir rimtį. Kiti ėmėsi žygio – apsiginkluoti. Link senamiesčio girdėjosi pavieniai susišaudymai iš skverbėsi rusiški keiksmažodžiai bei grasinimai. Tačiau iš mūsų pusių buvo imtasi ir atsakingų veiksmų..
Tai Laisvės al. atstume apie 300 m. iš šautuvo buvo nutildytas uniformuotas siluetas, o toliau mes vykdėme apsupimo manevrą, Donelaičio ir Kęstučio gatvėmis mes artinomės (mūsų būrio vyrai) link senamiesčio. Po kelių valandų pasiekia Susisiekimo ministerijos rūmus (buvo Kanto g-vėje). Mūsų žvalgų pranešimu buvo nustatyta, kad tenai, kieme yra prisiglaudęs būrelis raudonarmiečių ir čia reikėjo sumanumo ir drąsos juos nuginkluoti. Mums tai pavyko, nes reikėjo panaudoti ir fizinę jėgą atimant automatus. Ištardžius paaiškėjo, kad tai yra išvargę, kelias naktis nemiegoję ir išbadėję eiliniai kareivėliai. Apart rusų būta įv. tautybių, tam skaičiuje ir azerbaidžaniečių viso būta 7 kariškiai. Aktyviai pasipriešinti mums ir negalėjo, nes kaip mus įtikino, kad iš viso nebuvo aprūpinti šoviniais. Tokiu būdu juos nuginklavę taikiai išsiskyrėme nurodydami jiems kelio kryptį link rytų…
Sekančią dieną ir naktį budėjome miesto centro gatvėse ir tuo būdu nepasitaikė grobstymų bei rimties pažeidinėjimų, o senamiestyje, kaip buvo girdėta būta tokių atvejų.
1941 m. birželio mėn. 25 dieną į Kauno miestą įžengė pirmieji vokiečių dalyviai – motociklininkai, o po kelių valandų galinga technika, ginkluota pagrindinė okupacinė jėga ir tokiu būdu raudonuosius pakeitė rudoji okupacija. Ypač vaizdavo save, kad jie yra padėties šeimininkai, o ne mes sukilėliai. Pamažu blėso mintys, kad bus leista mums lietuviams džiaugtis nepriklausomybės atstatymu. Mūsų širdyse liko tik nusivylimas, kai jau pilnai išryškėjo okupacijos pradžia. Brendo pagieža...
Su pagarba Ig. Burlingis
Kaunas, 1995.07.21 d.
Taip pat kviečiame peržiūrėti ir vaizdinę medžiagą:
