Nuo represijų ir šaukimo į karinę tarnybą pasitraukę į miškus Lietuvos partizanai pradėjo organizuotą kovą su sovietų represiniu aparatu ir jo vietiniais rėmėjais. Savo dokumentuose partizanai pabrėžė, kad jų galutinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. Partizaniniam karui vykstant nebe pirmus metus tapo aišku, kad Vakarai neįsikiš į Rytų Europos reikalus ir partizanai kovoja su žymiai stipresniu priešininku... Partizanų vadovybė buvo sutriuškinta 1953 m. taip faktiškai užbaigiant partizaninį judėjimą. Žemiau pateiktoje agentūrinėje byloje rasite informacijos, kaip buvo sekami partizanai, kas pasisavinta iš žuvusiųjų kovoje ir pan.
Iš KGB archyvų
Aprašas – 3
40/21
L. 11-13
1949 m.
Agentūrinė byla „SBORNYJE“
Tiriant „Kun. MARGIO“ rinktinės ir jos apsaugos „ĄŽUOLO“ būrio veiklą, per mūsų turimą agentūrą praėjusį mėnesį buvo stengiamasi nustatyti štabo ir jo apsaugos būrio priedangos vietas.
Dar 1949 m. balandžio mėn. agentas „KIŠKIS“ pranešė:
„Vykdydamas jūsų užduotį, š.m. balandžio 22 d. susitikau su savo broliu partizanu* „ARU“. Pokalbio metu „ARAS“ man pasakė, kad jis būna su buvusiu Žegunių kaimo gyventoju partizanu BALTRŪNU, ŠUKIU iš Žilių kaimo, ČERNIUM iš Nemeniūnų kaimo ir kitais. Be to, pasakė, kad daugiausia jie būna Utenos, Kupiškio ir Rokiškio rajonų sandūroje, taip pat slapstosi Utenos apskr. Užpalių valsčiaus Nosvaičių, Lėlių kaimų teritorijose.
Š. m. gegužės mėn. iš agentės „ROZOS“ buvo gauta informacija, jog 4-5 partizanų grupė slapstosi arti ežero Užpalių valsčiuje, Nosvaičių kaimo ribose.
Gautos informacijos iš agentų „KIŠKIO“ ir „ROZOS“ patikrinimui pasiųstas agentas „VORON“, kuris seka „ĄŽUOLO“ būrį.
Veikdamas nelegaliai, agentas „VORON“ nustatė keletą svarbiausių „ĄŽUOLO“ būrio ryšininkų, pas kuriuos, mūsų nurodymu, jis ėmė slapstytis.
Slapstydamasis pas ryšininkus, agentas „VORON“ įgijo jų pasitikėjimą, po to paprašė ryšininką „Č“, kad tas jam padėtų įstoti į būrį. Pastarasis agentui „VORON“ pasiūlė parašyti pareiškimą, kurį „Č“ perdavė į būrį.
1949 m. birželio mėn. per savo ryšininką agentas „VORON“ pranešė:
„Slėpdamasis pas „Č“ ir vykdydamas Jūsų užduotį, aš pradėjau domėtis partizanų slapstymosi vietomis ir prašyti, kad jis kuo greičiau supažindintų mane su partizanais, paaiškinau jam, kad man vienam slapstytis be ginklo labai pavojinga. „Č“ man pažadėjo ir pasakė, kad greit mane suves su partizanais.
Birželio 10 d. „Č“ man pranešė, kad šiąnakt važiuosim į Šarkių kaimą, kur susitiksim su savo gynėjais. Tai mane tarytum labai nudžiugino ir aš, dėkodamas „Č“, pasakiau, jog ta proga gausiu „samagono“, bet „Č“ man atsakė, kad nereikia, nes ten, kur mes būsim, bus visko.
10 val. vakaro „Č“ pakinkė arklį ir mes su juo išvažiavom į Šarkių kaimą, užsukom pas GRIŽINAUSKĄ, gyvenantį partizano KEMEKLIO PRANO namuose. (Ten pat pažymėta, kad GRIŽINAUSKAS birželio mėn. areštuotas. – R. K.)
Apie 24.00 val. į namą įėjo trys ginkluoti partizanai, iš kurių aš pažinojau KEMEKLĮ PRANĄ, dabar nešioja barzdą, ir TIJŪNĖLĮ ANTANĄ, trečio nepažinau, jis buvo iš Užpalių valsčiaus.
Įėję į vidų, partizanai su mumis pasisveikino, po to KEMEKLIS išėjo su šeimininku į kiemą ir apie kažką dviese kalbėjosi, o kada grįžo, paklausė, ar aš su savimi neturiu kokio nors ginklo. Atsakiau, kad jokio ginklo neturiu.
Po to KEMEKLIS ir nepažįstamasis paprašė mane užeit į kitą kambarį ir ėmė klausinėt, kaip aš pasislėpiau nuo ištrėmimo, kodėl noriu stoti į būrį, ar aš nesu šnipas. Apklausė ir po to įspėjo: jeigu nustatys, kad aš šnipas, iškart būsiu sušaudytas. Baigęs pokalbi, KEMEKLIS pasikvietė „Č“ ir paklausė, ar jis už mane garantuoja. „Č“ atsakė, kad aš geras žmogus ir atsidavęs lietuvis, kad aš jų niekada neapvilsiu. Po to pasakė, kad mane priima į būrį, kadangi gyventojai apie mane geros nuomonės, bet tik ne pas save, o kitą į grupę, ir ne dabar, nes neturi ginklų, kada bus reikalinga, jie pas mane ateis.
Kai mes išėjome, ant stalo jau buvo paruošta užkanda, „samagonas“, ir KEMEKLIS pakvietė mus prie stalo. Išgėrimo metu partizanai nieko ypatingo nekalbėjo ir daug negėrė, pasakė, kad jie slapstosi miške ties Mažeikiškių kaimu, Kamajų valsčiuje.
Kaip aš supratau, KEMEKLIS PRANAS yra vadas ir viskas jam pavaldu. Partizanams išėjus, aš ir „Č“ likome kartu su šeimininku gerti „samagono“. Paryčiui aš paėmiau apgirtusį „Č“ ir grįžom pas jį į namus.
Matydamas, kad „Č“ girtas, aš ėmiau jį klausinėti, kodėl KEMEKLIS nepriėmė manęs pas save ir pasakė, kad aš būsiu kitoj grupėj. „Č“ atsakė, kad KEMEKLIS pas save nieko nepriima, kadangi prie jo tik patikimi žmonės, po to pridūrė:
- KEMEKLIS labai gudrus ir tiesos niekam nepasakys. Matai, jis tau pasakė, kad jie slepiasi Mažeikiškių miške, o iš tikrųjų ten jų nėra.
Kada aš paklausiau, tai kurgi jie slepiasi, „Č“ man atsakė:
- Tavimi aš dabar pasitikiu, kaip patikimam žmogui pasakysiu tik tau vienam, jog jie gyvena prie miško ties Nosvaičių kaimu, kur yra jų štabas, bet tu apie tai niekam nesakyk.
Aš pažadėjau, o kai iš naujo pradėjau pokalbį, pamačiau, kad „Č“ jau miega.
Ryte „Č“ manęs paklausė, ar ilgai mes buvome pas GRIŽINAUSKĄ, kaip išvažiavome, ar kas nors mus matė. Aš jam atsakiau, kad viskas gerai, supratau, kad jis nieko neprisimena. Todėl ėmiau galvoti, kad miške šalia ežero reikėtų įvykdyti operaciją, nes „Č“ pasakė tiesą ir ant manęs nekris joks įtarimas.
Nuo „Č“ aš niekur nepasitrauksiu, kad jis neatsitokėtų.
Gavus tokius „perdengiančius“ duomenis, 1949 m. birželio 16 d. kartu su Utenos MGB raj. skyriumi ežero rajone prie Nosvaičių kaimo buvo įvykdyta čekistinė karinė operacija, kurios metu buvo sunaikinti trys partizanai:
1. KEMEKLIS PRANAS, Juozo, – „TĖVAS“, buvęs Jūžintų valsčiaus, Šarkių kaimo gyventojas, „Kun. MARGIO“ rinktinės štabo rikiuotės skyriaus viršininkas, „DARIAUS ir GIRĖNO“ kuopos vado pavaduotojas, kurį mes laikėm „AŽUOLO“ apsaugos būrio vadu.
2. VELĖNIŠKIS PRANAS, Jurgio, – „DEMOKRATAS“, gim. 1919 m., buvęs Kamajų valsčiaus, Vaineikių kaimo gyventojas, „VAIDEVUČIO“ būrio eilinis partizanas, „Kun. MARGIO“ rinktinės „VAIŽGANTO“ kuopos narys.
3. MERKYS ALBINAS, Kazio, – „POMIDORAS“, Utenos apskr., Užpalių vlsč. gyventojas, „Kun. MARGIO“ rinktinės „AUDROS“ būrio vadas.
Iš užmuštų partizanų paimta:
automatai – 3;
šautuvai – 2;
pistoletai – 3;
žiūronai – 1;
įvairių šovinių – 100 vnt.
Radus partizanų bunkerį, iš jo buvo paimta rašomoji mašinėle, rinktinės štabo ūkio dalies antspaudas, įvairi susirašinėjimo medžiaga, „ĄŽUOLO“ būrio archyviniai dokumentai, instrukcijos, „Kun. MARGIO“ rinktinės štabo įsakymai.
Iš paimtų dokumentų nustatyta „Kun. MARGIO“ rinktinės vadovaujančių asmenų sudėtis, taip pat kai kurie pakeitimai štabo darbuotojų pareigybėse:
1. „Kun. MARGIO“ rinktinės štabo viršininkas šiuo metu yra „STRAZDELIS“, „AUDRENIS“.
2. Rinktinės štabo adjutantas „RŪKAS“, „DAINUOTIS“.
3. Štabo informacijos ir organizacijos skyriaus viršininkas yra „ŠERNAS“, „RADVILA“ – NARBUTAS BRONIUS iš Jūžintų valsčiaus.
4. Rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas DILYS PETRAS – „TARZANĖLIS“, „EIMUTIS“, „RUSTENIS“ iš Južintų valsčiaus.
5. Rinktinės ūkio dalies viršininkas „SŪKURYS“, „JAUNIUS“.
Be to, nustatyta, jog po „DARIAUS ir GIRĖNO“ kuopos vado „SAKALO“ likvidavimo į jo pareigas paskirtas ČERNIUS PETRAS – „TIGRAS“, „LAISVŪNAS“, Kamajų valsčiaus gyventojas, o „ŽALGIRIO“ būrio vadu paskirtas MACKUS JONAS – „DONKICHOTAS“, „VĖJAS“.
Tai matyti iš žemiau išvardintą įsakymų...
Pastabos:
MGB agentas „KIŠKIS“ – partizano „ARO“, „LITO“ brolis – DILYS.
MGB agentė „ROZA“ – BUTIŠKYTĖ-MASIULIENĖ iš Nosvaičių kaimo.
„Č“ – buvęs „AŽUOLO“ būrio partizanas S. Č. – „DRAMBLYS“.
„STRAZDELIS“, „AUDRENIS“ – V. B. iš Nemeniūnų kaimo, Kamajų valsčiaus.
„LIŪTAS“ – ŠUKYS – Žeimių kaimo, Kupiškio raj.
MGB agento „VORON“ šeima ištremta, jis su šeima nesugyveno ir nuo trėmimo tarsi pabėgo. Tariamai slapstėsi Martinčiūnų kaime pas ČEPONĮ ir SIRVYDĮ.
„TĖVAS“ – PRANAS KEMEKLIS žuvo Leikos miške, Remeikių kaimo ribose. Buvo sužeistas į koją, nebegalėdamas paeit, prisidėjo granatą prie galvos ir susisprogdino. Tai matė kaimynas STASYS REPŠYS. – R. K.
*Rusiškame tekste visur, kur kalbama apie partizanus, vartojamas žodis „banditas“.
Dar 1949 m. balandžio mėn. agentas „KIŠKIS“ pranešė:
„Vykdydamas jūsų užduotį, š.m. balandžio 22 d. susitikau su savo broliu partizanu* „ARU“. Pokalbio metu „ARAS“ man pasakė, kad jis būna su buvusiu Žegunių kaimo gyventoju partizanu BALTRŪNU, ŠUKIU iš Žilių kaimo, ČERNIUM iš Nemeniūnų kaimo ir kitais. Be to, pasakė, kad daugiausia jie būna Utenos, Kupiškio ir Rokiškio rajonų sandūroje, taip pat slapstosi Utenos apskr. Užpalių valsčiaus Nosvaičių, Lėlių kaimų teritorijose.
Š. m. gegužės mėn. iš agentės „ROZOS“ buvo gauta informacija, jog 4-5 partizanų grupė slapstosi arti ežero Užpalių valsčiuje, Nosvaičių kaimo ribose.
Gautos informacijos iš agentų „KIŠKIO“ ir „ROZOS“ patikrinimui pasiųstas agentas „VORON“, kuris seka „ĄŽUOLO“ būrį.
Veikdamas nelegaliai, agentas „VORON“ nustatė keletą svarbiausių „ĄŽUOLO“ būrio ryšininkų, pas kuriuos, mūsų nurodymu, jis ėmė slapstytis.
Slapstydamasis pas ryšininkus, agentas „VORON“ įgijo jų pasitikėjimą, po to paprašė ryšininką „Č“, kad tas jam padėtų įstoti į būrį. Pastarasis agentui „VORON“ pasiūlė parašyti pareiškimą, kurį „Č“ perdavė į būrį.
1949 m. birželio mėn. per savo ryšininką agentas „VORON“ pranešė:
„Slėpdamasis pas „Č“ ir vykdydamas Jūsų užduotį, aš pradėjau domėtis partizanų slapstymosi vietomis ir prašyti, kad jis kuo greičiau supažindintų mane su partizanais, paaiškinau jam, kad man vienam slapstytis be ginklo labai pavojinga. „Č“ man pažadėjo ir pasakė, kad greit mane suves su partizanais.
Birželio 10 d. „Č“ man pranešė, kad šiąnakt važiuosim į Šarkių kaimą, kur susitiksim su savo gynėjais. Tai mane tarytum labai nudžiugino ir aš, dėkodamas „Č“, pasakiau, jog ta proga gausiu „samagono“, bet „Č“ man atsakė, kad nereikia, nes ten, kur mes būsim, bus visko.
10 val. vakaro „Č“ pakinkė arklį ir mes su juo išvažiavom į Šarkių kaimą, užsukom pas GRIŽINAUSKĄ, gyvenantį partizano KEMEKLIO PRANO namuose. (Ten pat pažymėta, kad GRIŽINAUSKAS birželio mėn. areštuotas. – R. K.)
Apie 24.00 val. į namą įėjo trys ginkluoti partizanai, iš kurių aš pažinojau KEMEKLĮ PRANĄ, dabar nešioja barzdą, ir TIJŪNĖLĮ ANTANĄ, trečio nepažinau, jis buvo iš Užpalių valsčiaus.
Įėję į vidų, partizanai su mumis pasisveikino, po to KEMEKLIS išėjo su šeimininku į kiemą ir apie kažką dviese kalbėjosi, o kada grįžo, paklausė, ar aš su savimi neturiu kokio nors ginklo. Atsakiau, kad jokio ginklo neturiu.
Po to KEMEKLIS ir nepažįstamasis paprašė mane užeit į kitą kambarį ir ėmė klausinėt, kaip aš pasislėpiau nuo ištrėmimo, kodėl noriu stoti į būrį, ar aš nesu šnipas. Apklausė ir po to įspėjo: jeigu nustatys, kad aš šnipas, iškart būsiu sušaudytas. Baigęs pokalbi, KEMEKLIS pasikvietė „Č“ ir paklausė, ar jis už mane garantuoja. „Č“ atsakė, kad aš geras žmogus ir atsidavęs lietuvis, kad aš jų niekada neapvilsiu. Po to pasakė, kad mane priima į būrį, kadangi gyventojai apie mane geros nuomonės, bet tik ne pas save, o kitą į grupę, ir ne dabar, nes neturi ginklų, kada bus reikalinga, jie pas mane ateis.
Kai mes išėjome, ant stalo jau buvo paruošta užkanda, „samagonas“, ir KEMEKLIS pakvietė mus prie stalo. Išgėrimo metu partizanai nieko ypatingo nekalbėjo ir daug negėrė, pasakė, kad jie slapstosi miške ties Mažeikiškių kaimu, Kamajų valsčiuje.
Kaip aš supratau, KEMEKLIS PRANAS yra vadas ir viskas jam pavaldu. Partizanams išėjus, aš ir „Č“ likome kartu su šeimininku gerti „samagono“. Paryčiui aš paėmiau apgirtusį „Č“ ir grįžom pas jį į namus.
Matydamas, kad „Č“ girtas, aš ėmiau jį klausinėti, kodėl KEMEKLIS nepriėmė manęs pas save ir pasakė, kad aš būsiu kitoj grupėj. „Č“ atsakė, kad KEMEKLIS pas save nieko nepriima, kadangi prie jo tik patikimi žmonės, po to pridūrė:
- KEMEKLIS labai gudrus ir tiesos niekam nepasakys. Matai, jis tau pasakė, kad jie slepiasi Mažeikiškių miške, o iš tikrųjų ten jų nėra.
Kada aš paklausiau, tai kurgi jie slepiasi, „Č“ man atsakė:
- Tavimi aš dabar pasitikiu, kaip patikimam žmogui pasakysiu tik tau vienam, jog jie gyvena prie miško ties Nosvaičių kaimu, kur yra jų štabas, bet tu apie tai niekam nesakyk.
Aš pažadėjau, o kai iš naujo pradėjau pokalbį, pamačiau, kad „Č“ jau miega.
Ryte „Č“ manęs paklausė, ar ilgai mes buvome pas GRIŽINAUSKĄ, kaip išvažiavome, ar kas nors mus matė. Aš jam atsakiau, kad viskas gerai, supratau, kad jis nieko neprisimena. Todėl ėmiau galvoti, kad miške šalia ežero reikėtų įvykdyti operaciją, nes „Č“ pasakė tiesą ir ant manęs nekris joks įtarimas.
Nuo „Č“ aš niekur nepasitrauksiu, kad jis neatsitokėtų.
Gavus tokius „perdengiančius“ duomenis, 1949 m. birželio 16 d. kartu su Utenos MGB raj. skyriumi ežero rajone prie Nosvaičių kaimo buvo įvykdyta čekistinė karinė operacija, kurios metu buvo sunaikinti trys partizanai:
1. KEMEKLIS PRANAS, Juozo, – „TĖVAS“, buvęs Jūžintų valsčiaus, Šarkių kaimo gyventojas, „Kun. MARGIO“ rinktinės štabo rikiuotės skyriaus viršininkas, „DARIAUS ir GIRĖNO“ kuopos vado pavaduotojas, kurį mes laikėm „AŽUOLO“ apsaugos būrio vadu.
2. VELĖNIŠKIS PRANAS, Jurgio, – „DEMOKRATAS“, gim. 1919 m., buvęs Kamajų valsčiaus, Vaineikių kaimo gyventojas, „VAIDEVUČIO“ būrio eilinis partizanas, „Kun. MARGIO“ rinktinės „VAIŽGANTO“ kuopos narys.
3. MERKYS ALBINAS, Kazio, – „POMIDORAS“, Utenos apskr., Užpalių vlsč. gyventojas, „Kun. MARGIO“ rinktinės „AUDROS“ būrio vadas.
Iš užmuštų partizanų paimta:
automatai – 3;
šautuvai – 2;
pistoletai – 3;
žiūronai – 1;
įvairių šovinių – 100 vnt.
Radus partizanų bunkerį, iš jo buvo paimta rašomoji mašinėle, rinktinės štabo ūkio dalies antspaudas, įvairi susirašinėjimo medžiaga, „ĄŽUOLO“ būrio archyviniai dokumentai, instrukcijos, „Kun. MARGIO“ rinktinės štabo įsakymai.
Iš paimtų dokumentų nustatyta „Kun. MARGIO“ rinktinės vadovaujančių asmenų sudėtis, taip pat kai kurie pakeitimai štabo darbuotojų pareigybėse:
1. „Kun. MARGIO“ rinktinės štabo viršininkas šiuo metu yra „STRAZDELIS“, „AUDRENIS“.
2. Rinktinės štabo adjutantas „RŪKAS“, „DAINUOTIS“.
3. Štabo informacijos ir organizacijos skyriaus viršininkas yra „ŠERNAS“, „RADVILA“ – NARBUTAS BRONIUS iš Jūžintų valsčiaus.
4. Rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas DILYS PETRAS – „TARZANĖLIS“, „EIMUTIS“, „RUSTENIS“ iš Južintų valsčiaus.
5. Rinktinės ūkio dalies viršininkas „SŪKURYS“, „JAUNIUS“.
Be to, nustatyta, jog po „DARIAUS ir GIRĖNO“ kuopos vado „SAKALO“ likvidavimo į jo pareigas paskirtas ČERNIUS PETRAS – „TIGRAS“, „LAISVŪNAS“, Kamajų valsčiaus gyventojas, o „ŽALGIRIO“ būrio vadu paskirtas MACKUS JONAS – „DONKICHOTAS“, „VĖJAS“.
Tai matyti iš žemiau išvardintą įsakymų...
Pastabos:
MGB agentas „KIŠKIS“ – partizano „ARO“, „LITO“ brolis – DILYS.
MGB agentė „ROZA“ – BUTIŠKYTĖ-MASIULIENĖ iš Nosvaičių kaimo.
„Č“ – buvęs „AŽUOLO“ būrio partizanas S. Č. – „DRAMBLYS“.
„STRAZDELIS“, „AUDRENIS“ – V. B. iš Nemeniūnų kaimo, Kamajų valsčiaus.
„LIŪTAS“ – ŠUKYS – Žeimių kaimo, Kupiškio raj.
MGB agento „VORON“ šeima ištremta, jis su šeima nesugyveno ir nuo trėmimo tarsi pabėgo. Tariamai slapstėsi Martinčiūnų kaime pas ČEPONĮ ir SIRVYDĮ.
„TĖVAS“ – PRANAS KEMEKLIS žuvo Leikos miške, Remeikių kaimo ribose. Buvo sužeistas į koją, nebegalėdamas paeit, prisidėjo granatą prie galvos ir susisprogdino. Tai matė kaimynas STASYS REPŠYS. – R. K.
*Rusiškame tekste visur, kur kalbama apie partizanus, vartojamas žodis „banditas“.
Iš knygos „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“
Sud. Romas Kaunietis. Vilnius: Margi raštai, 2001, p. 661-664.
