Lygiai prieš 29-erius metus - 1986 m. balandžio 26 d. - įvyko Černobylio avarija. Tuometinės TSR Ukrainos teritorijoje kilo sprogstamojo pobūdžio griūtis Černobylio atominėje elektrinėje. Elektrinės reaktorius buvo visiškai sunaikintas, o į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Per pirmuosius tris mėnesius, po avarijos, mirė 31 žmogus, ilgalaikės spinduliuotės poveikis, 15 metų laikotarpyje, tapo 60–80 žmonių mirties priežastimi. 134 žmonėms išsivystė vienokio ar kitokio laipsnio spindulinė liga, daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Avarijos pasekmėms likviduoti buvo sutelktos didelės pajėgos, daugiau kaip 600 tūkst. žmonių dalyvavo likviduojant avarijos padarinius. Tačiau ne visi žino, kas tą naktį dėjosi pačiame reaktoriuje, tad kviečiame susipažinti su šia informacija.
Štai kaip mes sužinojome apie avariją Černobylio AE. Pirmosiomis valandomis ir dienomis po avarijos beveik visi, kurie vienaip ar kitaip susiję su branduoline energetika, buvo labai nustebę, netgi šokiruoti, kai sužinojo, kad sprogo būtent reaktorius. Bet tai buvo reakcija už Černobylio AE ribų. O ką išgyveno tie, kurie tą lemtingąją naktį stovėjo prie reaktorių valdymo pultų, prižiūrėjo AE įrenginius ir sistemas? Ką jie jautė, ką veikė, kaip elgėsi šiame pragare?
Atkurti tai, kas tuomet vyko jėgainėje, nesudėtinga, nes daugelyje po avarijos atliktų tyrimų, dalyvių prisiminimų tos nakties įvykiai buvo įvardyti vos ne sekundžių tikslumu.
Balandžio 25 d.
1.06 val. pradėta mažinti 4-ojo energetinio bloko galią rengiant jį planiniam remontui.
3.47 val. energetinio bloko galia stabilizuota 50 proc. nominalios galios lygio.
14.00 val. energetinių sistemų dispečerio reikalavimu, energetinio bloko darbas 50 proc. nominalios galios lygio buvo tęsiamas iki paros pabaigos. Elektrotechnikos bandymai atidėti.
Trumpam stabtelėkime. Po avarijos jėgainės vadovai buvo kaltinami, kad bandymai vyko naktį, kai personalas neva prasčiau susikaupęs, lėčiau reaguoja ir t.t.
Atsakydami į tai pirmiausia apeliuojame į senąją tradiciją, veikiau - nerašytą taisyklę, kurią diktuoja elektros energetikos savybės - elektros energijos sandėlių nebūna. Jos turi būti pagaminama tiksliai tiek, kiek suvartojama – nei daugiau, nei mažiau. Todėl visi bandymai ir kiti su galios sumažėjimo arba energijos blokų išsijungimo rizika susiję darbai atliekami naktį, kai energetikos sistema apkrauta mažiausiai.
Iš tikrųjų atlikti bandymus planuota balandžio 25-osios vidurdienį. Tik energetinės sistemos dispečerio draudimas mažinti galią dėl didelio elektros energijos poreikio dieną lėmė, kad bandymai buvo atidėti nakčiai. Šiuo atveju Černobylio AE administracija vykdė dispečerio nurodymą.
Galų gale pamąstykime apie siaubingus avarijos padarinius, jeigu ji būtų įvykusi dieną, jėgainėje esant tūkstančiams darbuotojų. O 5-ajame ir 6-ajame energetiniuose blokuose tuo metu dirbo keli tūkstančiai statybininkų ir montuotojų. Visi jie būtų atsidūrę siaubingos radiacinės apšvitos zonoje.
Bet tęskime.
Atkurti tai, kas tuomet vyko jėgainėje, nesudėtinga, nes daugelyje po avarijos atliktų tyrimų, dalyvių prisiminimų tos nakties įvykiai buvo įvardyti vos ne sekundžių tikslumu.
Balandžio 25 d.
1.06 val. pradėta mažinti 4-ojo energetinio bloko galią rengiant jį planiniam remontui.
3.47 val. energetinio bloko galia stabilizuota 50 proc. nominalios galios lygio.
14.00 val. energetinių sistemų dispečerio reikalavimu, energetinio bloko darbas 50 proc. nominalios galios lygio buvo tęsiamas iki paros pabaigos. Elektrotechnikos bandymai atidėti.
Trumpam stabtelėkime. Po avarijos jėgainės vadovai buvo kaltinami, kad bandymai vyko naktį, kai personalas neva prasčiau susikaupęs, lėčiau reaguoja ir t.t.
Atsakydami į tai pirmiausia apeliuojame į senąją tradiciją, veikiau - nerašytą taisyklę, kurią diktuoja elektros energetikos savybės - elektros energijos sandėlių nebūna. Jos turi būti pagaminama tiksliai tiek, kiek suvartojama – nei daugiau, nei mažiau. Todėl visi bandymai ir kiti su galios sumažėjimo arba energijos blokų išsijungimo rizika susiję darbai atliekami naktį, kai energetikos sistema apkrauta mažiausiai.
Iš tikrųjų atlikti bandymus planuota balandžio 25-osios vidurdienį. Tik energetinės sistemos dispečerio draudimas mažinti galią dėl didelio elektros energijos poreikio dieną lėmė, kad bandymai buvo atidėti nakčiai. Šiuo atveju Černobylio AE administracija vykdė dispečerio nurodymą.
Galų gale pamąstykime apie siaubingus avarijos padarinius, jeigu ji būtų įvykusi dieną, jėgainėje esant tūkstančiams darbuotojų. O 5-ajame ir 6-ajame energetiniuose blokuose tuo metu dirbo keli tūkstančiai statybininkų ir montuotojų. Visi jie būtų atsidūrę siaubingos radiacinės apšvitos zonoje.
Bet tęskime.
23.10 val. gautas dispečerio leidimas stabdyti reaktorių.
0.00 val. operatyvinio personalo pamaina perduota ir priimta. Pradėjo dirbti 5-oji pamaina.
Balandžio 26 d.
0.05 val. reaktoriaus galia sumažinta iki 720 šiluminių megavatų. Pradėta rengtis bandymui.
0.28 val. atlikdamas įprastą perėjimo iš vienos reguliavimo sistemos į kitą operaciją reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius nepajėgė suvaldyti situacijos ir reaktoriaus galia nukrito iki 30 šiluminių megavatų.
1.00 val. reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius atkūrė automatinį reaktoriaus valdymą ir stabilizavo jo 200 šiluminių megavatų galią.
Čia vėl stabtelėkime. Pagal programą, bandymai turėjo vykti reaktoriui veikiant 700 megavatų galia. Dirbti tokia galia reaktoriaus RBMK-1000 techninis reglamentas nedraudžia.
Klaidą, kurią padarė reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius L. Toptunovas, galima paaiškinti negatyviomis neutroninėmis fizinėmis reaktoriaus RBMK charakteristikomis ir to pasekme - jo valdymo sudėtingumu. Tam reikia nemažai patirties ir praktinių įgūdžių. Bet tai aptarsime vėliau. Dabar norėtume atkreipti dėmesį i vieną momentą, dėl kurio vis dar verda įnirtingos, beje, paprastai spekuliatyvinio pobūdžio, diskusijos. Daugelis bando surasti tą, kuris davė įsakymą atkurti reaktoriaus galią, manydami, kad būtent dėl to ir įvyko avarija.
O ar reikėjo tokio nurodymo? Operatorius padarė klaidą ir siekė ją ištaisyti. Ir ištaisė. Jam pavyko padidinti ir stabilizuoti reaktoriaus galią ties 200 megavatų. Bet ši buvo mažesnė už ribą, nurodytą bandymų programoje. Panašiais atvejais galutinį sprendimą priima bandymų vadovas. Tą naktį juo buvo vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas A. Diatlovas. Jis ir davė atitinkamą leidimą, nes reaktoriaus galia planuotiems bandymams neturėjo esminės reikšmės. Dar kartą norėtume pabrėžti - iki avarijos jokių minimalios galios, kuriai esant galėjo būti eksploatuojamas reaktorius, apribojimų nebuvo.
1.03-1.07 val. buvo įjungti papildomi pagrindiniai cirkuliaciniai siurbliai (numatyta bandymų programoje).
1.23 val. reaktoriaus parametrai buvo stabilūs. Pradėti bandymai.
1.23 val. 40 sek. bandymai buvo baigti. Paspaustas mygtukas AZ-5 (avarinės (avarinės apsaugos mygtukas, sustabdantis RBMK reaktorių).
1.24 val. - paskutinis reaktoriaus valdymo vyresniojo inžinieriaus įrašas operatyviniame žurnale: „Stiprūs smūgiai. Reaktoriaus valdymo ir apsaugos strypai sustojo nepasiekę apatinių ribotuvų.“
0.00 val. operatyvinio personalo pamaina perduota ir priimta. Pradėjo dirbti 5-oji pamaina.
Balandžio 26 d.
0.05 val. reaktoriaus galia sumažinta iki 720 šiluminių megavatų. Pradėta rengtis bandymui.
0.28 val. atlikdamas įprastą perėjimo iš vienos reguliavimo sistemos į kitą operaciją reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius nepajėgė suvaldyti situacijos ir reaktoriaus galia nukrito iki 30 šiluminių megavatų.
1.00 val. reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius atkūrė automatinį reaktoriaus valdymą ir stabilizavo jo 200 šiluminių megavatų galią.
Čia vėl stabtelėkime. Pagal programą, bandymai turėjo vykti reaktoriui veikiant 700 megavatų galia. Dirbti tokia galia reaktoriaus RBMK-1000 techninis reglamentas nedraudžia.
Klaidą, kurią padarė reaktoriaus valdymo vyresnysis inžinierius L. Toptunovas, galima paaiškinti negatyviomis neutroninėmis fizinėmis reaktoriaus RBMK charakteristikomis ir to pasekme - jo valdymo sudėtingumu. Tam reikia nemažai patirties ir praktinių įgūdžių. Bet tai aptarsime vėliau. Dabar norėtume atkreipti dėmesį i vieną momentą, dėl kurio vis dar verda įnirtingos, beje, paprastai spekuliatyvinio pobūdžio, diskusijos. Daugelis bando surasti tą, kuris davė įsakymą atkurti reaktoriaus galią, manydami, kad būtent dėl to ir įvyko avarija.
O ar reikėjo tokio nurodymo? Operatorius padarė klaidą ir siekė ją ištaisyti. Ir ištaisė. Jam pavyko padidinti ir stabilizuoti reaktoriaus galią ties 200 megavatų. Bet ši buvo mažesnė už ribą, nurodytą bandymų programoje. Panašiais atvejais galutinį sprendimą priima bandymų vadovas. Tą naktį juo buvo vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas A. Diatlovas. Jis ir davė atitinkamą leidimą, nes reaktoriaus galia planuotiems bandymams neturėjo esminės reikšmės. Dar kartą norėtume pabrėžti - iki avarijos jokių minimalios galios, kuriai esant galėjo būti eksploatuojamas reaktorius, apribojimų nebuvo.
1.03-1.07 val. buvo įjungti papildomi pagrindiniai cirkuliaciniai siurbliai (numatyta bandymų programoje).
1.23 val. reaktoriaus parametrai buvo stabilūs. Pradėti bandymai.
1.23 val. 40 sek. bandymai buvo baigti. Paspaustas mygtukas AZ-5 (avarinės (avarinės apsaugos mygtukas, sustabdantis RBMK reaktorių).
1.24 val. - paskutinis reaktoriaus valdymo vyresniojo inžinieriaus įrašas operatyviniame žurnale: „Stiprūs smūgiai. Reaktoriaus valdymo ir apsaugos strypai sustojo nepasiekę apatinių ribotuvų.“
Taigi, energetiniame bloke viskas vyko palyginti įprastai, todėl niekas nepranašavo nelaimės. Personalas dirbo ramiai. Tai patvirtina ir operatyvinių telefono pokalbių įrašų kopija, esanti mūsų archyve.
Darbas baigtas. Reaktorių galima stabdyti. Pagal instrukciją, tai daroma paspaudžiant avarinės apsaugos mygtuką AZ-5. Mygtukas paspaustas. Ir staiga - sprogimas, reaktorius sudarkytas, išverstas laukan jo vidus. Užgeso šviesa. Staiga pliūpteli vanduo. Ore sklando mirtinų radioaktyvių dulkių. Cypia bet kokias leistinas ribas viršiję dozimetrijos ir radiometrijos prietaisai. 4-ojo energetinio bloko rajone matyti liepsna, ji gali persimesti į kitus blokus. Jėgainės teritorijoje - kuro elementų ir grafito blokų gabalai. Sugriuvusios statybų konstrukcijos, per kurias negalima prasibrauti. Ir tas nesiliaujantis avarinės signalizacijos staugimas. Iš tikrųjų tikras pragaras.
Bet personalas nesutriko, nepanikavo, neišsilakstė. Buvo skubiai išsiųstas pranešimas susivienijimui „Sojuzatomenergo“, iškviesti elektrinės, jos padalinių vadovai ir avarinės remonto brigados. Patikrinta, ar žmonės yra darbo vietose. Buvo rasti visi, išskyrus reaktorių cecho vyresnįjį operatorių V. Chodemčiuką. Jis liko po energetinio bloko griuvėsiais. Buvo rastas sunkios būklės derinimo organizacijos laboratorijos viršininkas V. Šašenokas. Po kelių valandų jis mirė.
Buvo iškviesti ugniagesių padaliniai. Jie puolė gesinti gaisrą. Tuo pat metu buvo būtina atlikti reglamente numatytus 4-ojo energetinio bloko technologinių sistemų perjungimus. O šalia dirbo dar trys reaktoriai. Svarbiausia - reikėjo suvokti, kas atsitiko, koks avarijos mastas, ką būtina padaryti lokalizuojant avariją, kad būtų išvengta jos išplitimo į gretimus energetinius blokus.
Prisiminti tuos, kurie tada kovojo už jėgainės išlikimą, gelbėjo savo draugų gyvybę patys neturėdami šansų išlikti gyvi, galės tik tų įvykių veteranai. O dabar, anot pačių tų įvykių dalyvių, mes norime padėti visiems suvokti, kas vyko jėgainėje pirmosiomis valandomis po reaktoriaus avarijos...
Daugiau apie šią katastrofą galite rasti G. Kopčinskio ir N. Šteinbergo knygoje "Černobylis".
Darbas baigtas. Reaktorių galima stabdyti. Pagal instrukciją, tai daroma paspaudžiant avarinės apsaugos mygtuką AZ-5. Mygtukas paspaustas. Ir staiga - sprogimas, reaktorius sudarkytas, išverstas laukan jo vidus. Užgeso šviesa. Staiga pliūpteli vanduo. Ore sklando mirtinų radioaktyvių dulkių. Cypia bet kokias leistinas ribas viršiję dozimetrijos ir radiometrijos prietaisai. 4-ojo energetinio bloko rajone matyti liepsna, ji gali persimesti į kitus blokus. Jėgainės teritorijoje - kuro elementų ir grafito blokų gabalai. Sugriuvusios statybų konstrukcijos, per kurias negalima prasibrauti. Ir tas nesiliaujantis avarinės signalizacijos staugimas. Iš tikrųjų tikras pragaras.
Bet personalas nesutriko, nepanikavo, neišsilakstė. Buvo skubiai išsiųstas pranešimas susivienijimui „Sojuzatomenergo“, iškviesti elektrinės, jos padalinių vadovai ir avarinės remonto brigados. Patikrinta, ar žmonės yra darbo vietose. Buvo rasti visi, išskyrus reaktorių cecho vyresnįjį operatorių V. Chodemčiuką. Jis liko po energetinio bloko griuvėsiais. Buvo rastas sunkios būklės derinimo organizacijos laboratorijos viršininkas V. Šašenokas. Po kelių valandų jis mirė.
Buvo iškviesti ugniagesių padaliniai. Jie puolė gesinti gaisrą. Tuo pat metu buvo būtina atlikti reglamente numatytus 4-ojo energetinio bloko technologinių sistemų perjungimus. O šalia dirbo dar trys reaktoriai. Svarbiausia - reikėjo suvokti, kas atsitiko, koks avarijos mastas, ką būtina padaryti lokalizuojant avariją, kad būtų išvengta jos išplitimo į gretimus energetinius blokus.
Prisiminti tuos, kurie tada kovojo už jėgainės išlikimą, gelbėjo savo draugų gyvybę patys neturėdami šansų išlikti gyvi, galės tik tų įvykių veteranai. O dabar, anot pačių tų įvykių dalyvių, mes norime padėti visiems suvokti, kas vyko jėgainėje pirmosiomis valandomis po reaktoriaus avarijos...
Daugiau apie šią katastrofą galite rasti G. Kopčinskio ir N. Šteinbergo knygoje "Černobylis".