Neretai vilniečiai ir miesto svečiai praeina ar pravažiuoja pro Šiaurės miestelyje įsikūrusį AB „Vilniaus Sigma“ pastatą. Tačiau tikrai ne visi žino, jog savo veiklą įmonė pradėjo dar 1956 m., o nuo 1963-ųjų joje virė ne tik skaičiavimo mašinų gaminimo darbai, bet ir aktyvi antisovietinė veikla. Tuometiniame „Sigmos“ pastate buvo įkurtas vyrų choras, vėliau ir diskusijų klubas. Apie tai ir dar daugiau kviečiame paskaityti Viktės Jacytės straipsnyje „Sigmos“ diskusijų klubo veikla sovietmečiu“.
Neretai vilniečiai ir miesto svečiai praeina ar pravažiuoja pro Šiaurės miestelyje įsikūrusį AB „Vilniaus Sigma“ pastatą. Tačiau tikrai ne visi žino, jog savo veiklą įmonė pradėjo dar 1956 m., o nuo 1963-ųjų joje virė ne tik skaičiavimo mašinų gaminimo darbai, bet ir aktyvi antisovietinė veikla. Tuometiniame „Sigmos“ pastate buvo įkurtas vyrų choras, vėliau ir diskusijų klubas. Apie tai ir dar daugiau kviečiame paskaityti Viktės Jacytės straipsnyje „Sigmos“ diskusijų klubo veikla sovietmečiu“.
0 Comments
Nors nuo 1941 metų birželio sukilimo praėjo jau 74-eri metai, jo reikšmė valstybės istorijai dar nėra tinkamai teisiškai įvertinta. Tada prieš agresorių, jo nusikaltimų tautai ir žmogiškumui paskatinta, sukilo visa tauta: kariai, moksleiviai, studentai, mokytojai, šauliai ir visi dori žmonės, kuriems laisvė buvo didžiausia vertybė. Sukilimo nepaprastą svarbą tautos ir valstybės istorijai pabrėžia tas faktas, kad per kelias sukilimo dienas kovose su pavergėjais žuvo apytikriai tiek sukilėlių, kiek žuvo savanorių per 1919-1923 metų laisvės kovas. Norėdami Jus dar labiau supažindinti su 1941 m. birželio sukilimu, kviečiame perskaityti sukilimo dalyvio Igno Burlingio pranešimą apie šiuos įvykius. Teksto kalba netaisyta. Birželio mėnesis - skaudus mūsų tautos istorijai. Tarybų Sąjungai 1940 m. birželio mėn. okupavus Lietuvą, buvo pradėta terorizuoti ir naikinti krašto gyventojus, imtasi represijų prieš okupacinio režimo priešininkus. Politinės represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas pripažino pavojingais TSRS valstybei ir politinei santvarkai. Lietuvos gyventojai buvo suskirstyti į okupacinei valdžiai ištikimus ir priešiškus sluoksnius pagal politinius, socialinius ir kitus kriterijus. Lietuvos Respublikos politikai, valstybės tarnautojai, įvairių įstaigų darbuotojai, politinių ir visuomeninių organizacijų nariai, karininkai, mokytojai, dvasiškiai, ūkininkai, verslininkai ir kiti aktyvūs, savarankiški, turėję nuosavybės asmenys buvo pripažinti priešiškais ir pavojingais Tarybų Sąjungos valstybei ir valdžiai. Jie buvo registruojami, skirstomi į represuojamų žmonių kategorijas, apskaitomi ir jiems buvo taikomos įvairios represinės priemonės. Okupuotos Lietuvos gyventojai ypač nukentėjo nuo trėmimų – masinių represijų akcijų. Kviečiame susipažinti su prof. B. Genzelio mintimis apie mūsų Tėvynę ir tautą jo tekste "Išėjimas į viešumą, arba baimės įveikimas". Tauta – nežinanti savo istorijos, – tarsi augalas pakirstomis šaknimis. Todėl įvairūs okupaciniai režimai stengėsi iš tautos atminties ištrinti jos praeitį, ypač susijusią su anksčiau turėtu valstybingumu, arba pateikti savą istorijos versiją... A. Terleckas. "Tokius prisimenu Andrejų Sacharovą, Sergejų Kovaliovą ir kitus Maskvos disidentus".5/1/2015 Prieš trejus metus - 2012 m. gegužės 1 d. - netekome disidento Viktoro Petkaus. Tai žinomas kovotojas už žmogaus teises ir laisves, politinis veikėjas, politinis kalinys, Lietuvos Helsinkio grupės vienas iš steigėjų ir narys. Norint paminėti šią liūdną netektį, kviečiame Jus perskaityti A. Terlecko straipsnį apie rusų disidentus, kuriame minimas ir V. Petkus. Lygiai prieš 29-erius metus - 1986 m. balandžio 26 d. - įvyko Černobylio avarija. Tuometinės TSR Ukrainos teritorijoje kilo sprogstamojo pobūdžio griūtis Černobylio atominėje elektrinėje. Elektrinės reaktorius buvo visiškai sunaikintas, o į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Per pirmuosius tris mėnesius, po avarijos, mirė 31 žmogus, ilgalaikės spinduliuotės poveikis, 15 metų laikotarpyje, tapo 60–80 žmonių mirties priežastimi. 134 žmonėms išsivystė vienokio ar kitokio laipsnio spindulinė liga, daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Avarijos pasekmėms likviduoti buvo sutelktos didelės pajėgos, daugiau kaip 600 tūkst. žmonių dalyvavo likviduojant avarijos padarinius. Tačiau ne visi žino, kas tą naktį dėjosi pačiame reaktoriuje, tad kviečiame susipažinti su šia informacija. Šiandien Lietuvos geologas, gamtos mokslų daktaras, docentas, disidentinio sąjūdžio dalyvis Vytautas Skuodis (g. 1929 m. kovo 21 d. Čikagoje, JAV) švenčia gimtadienį. Vytautas - Lietuvos Helsinkio grupės narys, Katalikų komiteto narys, 1978–1979 m. nelegalaus pogrindžio žurnalo „Perspektyvos“ sumanytojas ir redaktorius. 1979 m. suimtas už antisovietinę veiklą, 1980 m. nuteistas 12 m., kalėjo lageriuose. 1987 m. ištremtas į užsienį, iki 1989 m. gyveno JAV. Paminėdami šią progą, kviečiame Jus paskaityti V. Skuodžio straipsnį apie kun. Pranciškų Račiūną. Kasmet vasario 16 d. švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, skelbiantį, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Šįkart kviečiame Jus susipažinti su antrojo Lietuvos prezidento, signataro Aleksandro Stulginskio mintimis apie sudėtingą anuometinę Lietuvos Tarybos situaciją, kurias jis išsakė savo paskaitoje, skaitytoje 1940 m. vasario mėnesį 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Tai buvo pirmasis istorijoje tarptautinis dokumentas, visuotinai pripažįstantis, kad visi žmonės nuo pat gimimo turi vienodas teises ir laisves. Lietuvoje prie žmogaus teisių gynimo prisidėjo ir Viktoras Petkus. Kviečiame susipažinti su ištrauka iš jo paskaitos „Žmogaus teisių gynimas Lietuvoje okupacijų sąlygomis“ Kauno VDU seminare-diskusijoje, skirtoje Lietuvos Helsinkio grupės 25-mečiui. Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną 1918 metais Ministras Pirmininkas A. Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos pradėta oficialiai kurti Lietuvos laisvę iškovojusi kariuomenė. Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė yra to laikmečio kariuomenės tradicijų tęsėja. Kviečiame perskaityti partizano Krivaičio mintis apie lapkričio 23-iąją. |
|